Kol laukiu per BBC iPlayer pasirodančio “Apprentice” naujo epizodo (dar vienas šou demaskuojantis kai kuriuos nelabai malonius britų kultūros ir žmonių aspektus - verslininkai, mat), ir tuo pačiu metu mėginu “nuo nulio” pasiruošti rytojaus marketingo egzaminui (PRIEŠ PRIEŠ paskutiniam- oi laukiam laukiam), nusprendžiau pasidalinti savo egzaminų patirtimi
Taigi, laikantieji ir besiruošiantys laikyti egzaminus Anglijos universitetuose (čia labiau tinka visokiausiems “discursive” kursams, labiau negu tokiai Matematikai arba buhalterinei apskaitai)
Pamirškit teorijas. Gyvenimas (ir egzaminas) per trumpas kad jas aprašinėtumėt. Būtent per pirmo kurso patį pirmąjį egzaminą supratau, kokia gi chaliava buvo per valstybinius - klausimai aiškūs ir tiesmukiški, žinai - parašai, nežinai - praleidi. Net rašiniai (laikiau keturis kalbų egzaminus) ir tie daugmaž konkretūs. Apie teksto interpretaciją čia nešnekėsiu nes tai atskira kalba.
Kai egzamino klausimas yra maždaug “kritiškai įvertinkite du skirtingus organizacijų pokyčių modelius”, taip ir kniedi imt ir surašyti visą vadovėlio skyrių - kas, kur, kada. AHA. Va čia daug studentų ir pasimauna. Mat, yra toks žodelis šiame klausime, kategoriškai keičiantis jo prasmę ir atsakymą kurio tikimasi. Tas žodelis - “kritiškai”. Viena mano dėstytoja per paskutinę paskaitą pasakė : “nu pati aš žinau visus tuos modelius, nu NEREIKIA man jų perpasakoti. NEREIKIA rašyti kokie jie ir ir visą jų sudėtinę dalį. Nerodykkit man, kad žinot. Rodykit, kad SUPRANTAT.
Deja, o gal laimei, visa Anglijos aukštojo mokslo sistema yra grįsta “savarankišku mokslu”, kurio pasėkmė (idealiai) - kritiškas mąstymas. Niekam nerūpi kad tu žinai septynis faktorius įtakojančius prekės kainos nustatymą. Kas rūpi, tai ar tu žinai septynis pavyzdžius kiekvienam faktoriui - ir moki tuos pavyzdžius įvertinti. Vertintojams dzin kad tu žinai kad yra trys “nusistatymų” tipai (ar kiek ten jų) (attitude) - parodyk kad žinai pavyzdį kiekvieno tipo ir kaip rinkodarininkai tuos pavyzdžius naudoja praktiškai.
Tai aišku nereiškia kad teorijų mokytis nereikia. Tiesiog kiekvienai reikia mokėti bent po du pavyzdžius.
Skaičiavimo klausimai lygu mechanika. Jei mokotės kažką “descriptive”, kaip verslo studijas, matematiniai moduliai (pvz. Finansai, Investicijos arba Buhalterinė apskaita) bus dažniausiai paviršutiniški ir tikrai nesieks aukščiau vidurinės mokyklos lygio, matematine prasme. Atrodo lengva, a? anaiptol. Dėstytojai ne durniai ir puikiai supranta, kad skaičiavimo “paprastumas” turi būti “pasunkintas” kažkaip. Taigi, jie ir apsunkina - užduočių kiekiu ir laiko trūkumu. Pavyzdžiui, mano pirmo kurso matematikos modulis buvo kažkas, ką dariau dešimtoje-dvyliktoje klasėje, pritaikyta verslui - paskolos, Rate of Return, projektai, balansai, statistika. Skaičiavimo atžvilgiu buvo paprasta. Bet laiko atžvilgiu - ne. Per tris valandas suspėti to, ką mums davė spręsti, buvo beveik neįmanoma jei dar norėjai viską pertikrinti. Todėl, face the truth - tikrinti rezultatų nebus laiko. Taip pat nebus laiko ir “galvoti”, mąstyti. Geriausia strategija čia - išmokti uždavinius spręsti mechaniškai. Nors uždaviniai nebūna identiški, jų struktūra kartojasi iš metų į metus. Kad galvojimas “kaip išspręsti šitą užduotį” nesuėstų daug laiko, reikia išugdyti tam tikrą mechanišką reakciją į, sakykime, tam tikrus žodžius uždavinyje arba į uždavinio sąlygas ir tam tikru būdu strūkturuotus klausimus. Pavyzdžiui, visada pirmai pasižiūriu uždavinio klausimus, arba duotas matematines sąlygas ir t.t. Per matkės egzaminą praeitais metais spėjau padaryti viską, bet po trijų valandų sėdėjimo salėje prieš tai išgėrus puslitrį redbulio, tam tikros mano kūno vietos verkė ir meldėsi tualetui.
Paskutinės nakties mokslai. Didelis “ne”, UNLESS jūs - pelėda. Jau antrus metus įsitikinu, kad žmogaus smegenys sugeba “sugerti” tik tam tikrą kiekį informacijos. Mėginti “įsriebti” daug naujos informacijos per paskutines valandas prieš egzaminą - tikrai beprasmiška, nes ne tik susinervinsit negalėdami prisiminti, bet gali susijaukti ir viskas ką iki šiol žinojot.
Klasifikacija RULEZ. Daug mano paskaitų yra tarpusavy susijusios. Tai viena. Daugumoje jų dėstytoja pateikia temas nechronologiškai ir neklasifikuotai. Pavyzdžiui, per Vartotojo Elgsenos modulį, pirmai mokėmės Nusistatymų (attitudes), o tik po to - suvokimo (Perceptions); kadangi šį dalyką pradėjau mokintis tik prieš egzaminą, per vėlai sužinojau, kad turėjo būti atvirkščiai, nes attitudes kyla iš perceptions, o ne atvirkščiai (nors kai kurie ir diskutuoja šia tema). Mano “vaistas” tokiam truputėlį ligotam informacijos pateikimui - mind maps arba dėbėsėliai su milijonu strėlyčių. Kada nors nufotografuosiu savo šperas ir parodysiu, ką dariau (sorry, trūksta laiko truputėlį dabar). Suklasifikuota informacija geriau įsimena. Patikrinta.
Kava, cigaretės ir kiti pagalbininkai bei streso ramintojai. Mano kūno tolerancija kofeinui išsivystė per tris naktis. Vsio. Kava, nekava, miegot nori mano organizmas ir nors tu ką. Apie cigaretes išvis patylėsiu, nes gėda, kiek dabar rūkau. Užtad kas mėnesį aplanko mintys, gana desperatiško pobūdžio - mirsiu.
Dėl streso. Labai pasisekė tiems, kas lanko arba lankė jogą prieš egzaminus. Mano kurse tokie žmonės - ramūs kaip akmenys, palyginti su jais aš kažkoks milžiniškas streso kamuolys.
Jeigu nusprendėt, kad koncentruositės ties studijomis, maldauju, atsiribokit nuo vaikinų/merginų/antrųjų pusių per tą laikotarpį kol mokotės. Geriau yra tris dienas pragraužt knygas ir vieną dieną praleisti su mylimuoju TOLI NUO NAMŲ KUR GULI VADOVĖLIAI, negu tas tris dienas po penkiolika minučių per valandą blaškytis antrajai pusei gulint ant lovos/ būnant kur nors labai grėsmingai šalia. Tai tik nervina. Ne tik jus - juos irgi.
Kur mokytis? Mano patarimas - biblioteka. Nebent galite susikoncentruoti idealiai ir nesiblaškyti, namie mokytis nepatartina. Nes prasideda - tai indus reikia išplaut, tai rūbus išskalbt, tai dulkės ant palangės nusėdę nervina…. pastarąsias dienas bibliotekoje praleisdavau nuo aštuonių valandų. Valgyt “prispyrė” tik kartą (dažniau “spyrė” parūkyt), o žinau, kad namie būtų suvalgyta pusė šaldytuvo turinio per tą laiką.
Maistas ir kiti sveikatos dalykai. Atrodo pakankamai beprasmiška ir savaime aišku. Bet. Per daug žmonių nuvertiną maitinimąsi šiuo laikotarpiu. Merginos galvoja “o, geras periodas sulysti, stresas plius nevalgymas lygu bikinis Palangos (ar kuriam nors kitam) paplūdimy. Deja, ne viskas taip paprasta. Pasak vieno labai gerai pažįstamo Profesoriaus Neurologo, organizmas sugeba dvi savaites išgyventi “ant ribos” - koncentruojant savo resursus ten, kur reikia, šiuo atveju - ties smegenimis ir atmintimi. Tuo pačiu atimdamas energijos iš kitų “dalių”, kūnas gauna “paliepimą” funkcionuoti taip, kad nepaisant energijos koncentracijos viename taške, žmogus nejaustų bendro diskomforto. Taigi, vidinių organų “prioritetas” lyg ir sumažėjo - jie veikia “atsarginiame režime”, lyg ant baterijos, o visa energija gaunama su maistu kreipiama į atmintį ir t.t. Tačiau po dviejų savaičių tokio “egzistavimo” imuninė sistema (kuri nusilpsta pirmiausiai) padaro žmogų kažkuo panašiu į AIDS sergantį - mažiausia bjauri bakterija gali paknisti visą vasarą, įvarant kokią pneumoniją (tfu tfu tfu). Todėl svarbu, kad energijos gautumėt daugiau, negu “pakankamai”. Nesakau “varykit tuštinti Makdonaldų”, bet daržovių kiekį vertėtų padidinti. Taip pat žuvies. Didelis “no no” - lašiniams. Jų kalorijas galima sudeginti tik judant daug fiziškai, o tai, studentui prikaustytam prie knygų, negresia. Nuo jų tik storėjama, o juk vasara ir bikiniai ne už kalnų….
Svarbiausia - prisiminkit keletą dalykų
- laiko tikrai pritrūks, nebent arba esate genijus arba žinote per mažai - su tuo reikia susitaikyti
- neštis šperų nėra prasmės - galimybė pasinaudoti jomis yra kaip loterija - kai kurie egzaminatoriai leidžia, kai kurie - ne. Ant kortos - mokslai. Mano unike meta lauk už nusirašinėjimą.
- MIEGAS MIEGAS MIEGAS MIEGAS MIEGAS MIEGAS ir milijoną kartų MIEGAS. Kaip sakė mano mama, “geriau turėti mėlyną diplomą bet raudoną nosį, negu raudoną diplomą ir mėlyną nosį”. Prisiminkit - kad ir koks tai būtų egzaminas, tai tikrai nėra gyvybės ir mirties klausimas; sveikata - tikrai svarbiau. Deja, žmonės susigriebia jau PO laiko.
- Oi, ir dar - nu netikrinkit savo atsakymų su kitų žmonių. Ypatingai per eses. Užsigraušit, kiek nepaminėjot (nebent esate genijus arba žinote per mažai)
Einu pildyti priešpaskutinio punkto. Velniop tą marketingą su jo entry methods. Sveikata svarbiau. Dar ir galvą skauda. Ple.
Rodyk draugams
