Didzioji Britanija - Ar tikrai rojus?

Rytas. Vargais negalais išsikrapščiau iš lovos. Stebiu savo vaikiną ieškant kaklaraiščio.
“Look in the bag”
“No, it’s not in the bag, that’s where my socks are though. thank you. where the hell is my tie???”
Susinervinęs, mano brangiausiasis pagaliau prisėda prie lango ir užsidega cigaretę.
“If you help me find my tie, we will have five more minutes to lay in bed and hug”
Kuo ramiausiai, nesikeldama iš lovos, pasiekiu prie jos esantį maišą ir ištraukiu iš jo kaklaraištį, kurį juokdamasi metu į Džeimsą.

“We’re so married it’s not even funny” pakomentuoja mano vaikinas ir pradeda rištis atrastą kaklaraištį.

Gal man rimtai jau laikas tekėti :))

Rodyk draugams

Nekėliau ir nekelsiu čia rašytinių darbų, prie kurių praleidžiu daugumą savo laiko. Tačiau mano kurse  yra vienas modulis, kurį kartu myliu ir ne. Nes šio dalyko pažymys visai nepriklauso nuo laiko, praleisto prie mokslų ir knygų - arba turi tą kreatyvinę gyslelę, arba ne. Šiemet pirmam semestrui reikėjo paruošti podcast'ą bet kuria tema. Scenarijaus neturėjau iki paskutinės dienos - taip pat ir idėjos. Paskutinioji gimė švenčiant kažkieno gimtadienį. Štai kas gavosi:

Kažkam patiks, kažkam nepatiks, bet šitas mažas darbelis susideda iš dviejų valandų scenarijaus rašymo ir taisymo bei maždaug keturiasdešimt minučių įrašinėjimo studijoje.

Rodyk draugams

Nekenčiu skųstis, bet per pastarąsias savaites:

-priaugau svorio nes nėra laiko gaminti, o tik makdonaldams. o dar ir iš savo “saugiosios zonos” nosies nekeliu;
- pradėjau rūkyt kaip kaminas, dėl to iš niekur nieko atsirado podla raukšlė po akim
- keturių valandų miegas - norma, visai galima gyventi. tik iš lovos mane vis dar reikia su gremžtuvu krapštyt kaip kokį snarglį.
- lyg ir turėjau suprasti, kaip gi dirba tas pasaulis pagal ekonomiką, bet nuo to kad parašiau tris tūkstančius žodžių apie tai, pasaulio suvokimas bendroje formoje taip ir nepadidėjo;
- nusikaliau kaip šuo, nes dabar reikia rūpintis dar vienu žmogumi. tas nusikalimas, jei nebūtų šito durno kursinių laikotarpio, visai malonus būtų;

mano išganymo diena - kitas trečiadienis (sausio dvidešimt aštunta). Pažadu, nuo tada sugrįšiu jau padoriai.

Forever yours,
keikianti visus mokslus,
V.

Rodyk draugams

Kalėdos ir Naujieji man - toks gyvenimo laikotarpis kurio laukti yra maloniau negu SUlaukti. Nes tada pradedi galvoti apie visokiausias nesąmones, apie tai kaip greitai bėga laikas o tu niekur nespėji. Pradeda plūsti mintys apie tai ką nori pasiekti gyvenime ir kaip bus sunku tai padaryti. Todėl šiemet šventinio įrašo nebuvo ir nebus. Mano gyvenimas teka senąja vaga, pavadinimu Mokslai.

Būtų kvaila nepaminėti keleto įdomių angliškų dalykų, kuriuos per pastarąjį mėnesį mačiau:
- Vaikas, nemokantis kalbėti, bet puikiai išmanantis kaip pataisyti staiga sugedusį Nintendo DS. Mano vaikino sesė valandą labai kreivai dilbčiojo į mane kai pasakiau kad vienintelis mano gyvenimo “playstation-as” buvo SEGA, kuria žaidžiau Mario kai man buvo penkeri.
- Masiniai išpardavimai, savo piką pasieksiantys už dviejų savaičių. Savo antrajai pusei taip ir pasakiau - jokių man dovanų “laiku”, geriau už tą patį suplanuotą “dovanų biudžetą” nusipirkti ką nors didesnio ir vertingesnio per išpardavimus.
- Bibliotekos užimtumas, padidėjęs dvigubai (nors dar savaitė iki semestro pradžios) ir patvirtinantis kad ne vien aš esu pernelyg tingi mokytis laiku.
- Sniegas, kas yra žiauri retenybė šiuose kraštuose. Jau antrą dieną iš eilės dvi valandas iš ryto stebiu krentančias baltas snaiges. Ir kas, kad jos po akimirkos ištirpsta…

Švenčių proga padovanojau sau skaitmeninę kamerą. nuotraukos BUS.
Savo žodį tariau. Kitą tarsiu kai pabaigsiu f””’ing tris kursinius kurie kabo jau nuo mėnesio pradžios. Labanaktis :)

Rodyk draugams