 |
 |
|
 |
||
 |
 |
“Negalvok, kad aš nenoriu su tavimi pasimylėti. Nuo pat pirmo pasimatymo tik apie tai ir galvoju. Bet, nors ir banaliai nuskambės, per daug tave gerbiu kad po tokio trumpo pažinties laiko (trys savaitės, kas antrą dieną pasimatymai - autorės pastaba) leisčiau savo fiziniams norams paimti viršų”
Nors tu verk, bliot. Kur jis, nx, buvo kai man buvo septyniolika???Tvajumat.
Va, kaip mūsų valdžia jau trečius metus iš eilės padeda žmonėm pasijusti geriau vasaros-rudens sezoną:
Aišku, šiuo metu “pliažas” jau nebeegzistuoja, bet tris vakarus iš eilės rudens pradžioje buvo pakabintas didelis ekranas ir liaudis susirinkusi galėjo žiūrėti filmus. n-e-m-o-k-a-m-a-i.
užtad mokesčius padidino.
Šiuo metu užtad, mano kursiokai-studentai turi kitą “linksmybę” - išsiėmę po kelis šimtus svarų masiškai perkasi akcijas, kurios nukrito žemiau bambos. Dėstytojai-investoriai prognozuoja gerą pelną, bet tik po kelerių (keliolikos?) metų.
Vėl krito svaras, taigi šį mėnesį nuomai susimokėti nebereikės taip “plėšti” mamos nuo litų :)
Krito ir mūsų buto Vilniuje nuoma. Yra norinčių?:) Prie Hyper Rimi.
O aš, kaip ir dažnai būna, trumpam dingau iš BLOGo gyvenimo. Nes laikas. Nes mokslai. Nes darbas.
Išsisukimo priežasčių daug.
Bet kaip visada, sugrįšiu su dideliu “Būūūūm” ir kokiu nors politiškai-nekorektišku įrašu :)
Kartais sirgti yra gera ir malonu netgi - nors skauda ir peršti, mamos ir tėčiai skiria krūvas dėmesio, slaugo ir jau po kelių dienų esi sveikas kaip ridikas.
Kartais sirgti yra gera ir malonu, nes tai - vienintelis būdas pailsėti nuo pasaulio ir darbų.
Bet kai ant nosies - kursinis ir egzaminas, paskutinės semestro paskaitos ir pinigai, kuriuos verkiant reikia užsidirbti, sirgti yra tiesiog erzinančiai nepakenčiama.
Gulėjo sau Tolu mūsų kukliame name, sirgo. Nešiojau jam arbatas, ta****es, vaistus. Ir apsikrėčiau pati. Ir tik dabar supratau, ko trūksta mano namuose, kad išgyčiau. Taigi, pamirštant visą tablečių chemiją, sąrašiukas dalykų, pravarčių nusipirkti žiemai (rudens pabaigai, priklausomai nuo to kas kada linkęs sirgti):
- Vyno butelis. Savaime suprantama, vyno su ta****ėm maišyti tikrai nerekomenduojama. Bet karšto vyno stiklinė su čili pipirais (arba čili pudra) sugeba atgaivinti iš mirusių.
- Medaus stiklainis. Kuo didesnis, tuo geriau. Beje, įdomus pastebėjimas - sergant peršalimu, nuo medaus nestorėjama - visos kalorijos ištirpsta kažkokiu stebuklingu būdu. Tuo tarpu paprastas cukrus tukina dvigubai, kai guli ir kosti.
- Krapai (džiovinti, švieži) ir petražolės. Peršalimui slopinti svarbu gerti kuo daugiau skysčių. Visi toksinai iš organizmo turi pasišalinti prakaito arba šlapimo pavidalu. Šie prieskoniai veikia geriau negu Sena. Honestly.
- Česnakai. Aišku, jų reikia valgyti IKI susergant, bet smulkintas česnako mažas gabaliukas, įvyniotas į marlę ir įkištas į nosį kelioms minutėms atkimš bet kokią slogą.
- Bruknių, aviečių ir juodujų serbentų uogienė/džemas/ šaldytos uogos. Vitamino C koncentracija serbentuose yra keliskart didesnė negu citrinoje. O dar didesnė koncentracija - pušų spygliuose.
- Degtinė. Vėl alkoholis, bet labai veiksmingas. Ištepkit krūtinę šiuo stebuklingu skysčiu, įvyniokit į kokį rankšluostį (arba paprasčiausiai apgaubkit megztiniu) - per naktį plaučius iškosėsit, bet ryte - ridikėlis.
- Garstyčios. Jei neturit garstyčių pudros, tiks ir paprastas indelis. tik ne tiesiai ant kūno - degina zaraza.
- Mėtos. Galvos skausmams malšinti nėra nieko geriau negu trintos mėtos ant kaktos arba smilkinių.
Apie tokius dalykus kaip citrinos net nekalbėsiu. Kokių tablečių turėtis, o kokių ne - jūsų atskiras reikalas. Asmeniškai nebent paracetamolio kartais prigeriu.
Dar keletas patarimų smarkiai peršalus.
- Jei dingsta apetitas, mėginkit valgyti mikrobangėje pašildytus apelsinus. Šildyt reikia pusę minutės, kad nesprogtų, bet būtų šilti. Jaučiasi, lyg gertum paprasčiausias sultis. Dar gerai sriubos, ypatingai iš pakelių - taip, taip, chemija, bet daug angliavandenių, ko absoliučiai REIKIA organizmui.
- su vitaminu C geriau nepersistengti. Nebent norit, kad jūsų oda pataptų panaši į ankstyvojo paauglio - išberta, paraudusi ir niežtinti :)
- Kalbant apie veido odą, tokiu laikotarpiu labai svarbu drėkinimas. Naudoti kokį nors kremą pasitepti veidui (aišku, prieš tai jį nusiplovus) man yra būtina. kitaip džiūstu.
Pabaigiant įrašą, turiu klausimą-istoriją. Kai greitoji atvyko pasiimti Tolu (turintį apie 40 laipsnių temperatūros), gydytojai mus aprėkė žiauriausiai kad mes jį kaldra apklojom, aprengėm ir dar šildomojo kremo ant krūtinės užtepėm. Sakė, kad kad ir kokia aukšta ar žema temperatūra bebūtų, visada reikia laikytis šaltai. Tuo tarpu mano šeimoje, tarp mano draugų, kai tik kas nors susirgdavo, gerai išprakaituoti buvo būtina.
Ką manot jūs? Išsirengti ir atsidaryti langą ar vilnonės kojinės ir antklodė?
Tiek šiandienai. Mano coldrexas verčia mane snausti. Labanaktis.
Apskritai, praeitą egzaminų sesiją visi laikę egzaminus iš tokių dalykų kaip sociologija ir žurnalistika, būtinai (arba pasirinktinai) turėjo atsakyti į klausimą apie JAV rinkimus. Mano atveju tai buvo kritiškas žiniasklaidos straipsnių (reportažų etc) įvertinimas šiuo klausimu. Skirtumas tik tas, kad kai klausimą paskelbė (balandžio mėnesį), rinkimuose vis dar dalyvavo Hillary Clinton, todėl McCainas kažkaip “nevščiot” buvo.
Nenuostabu, kad britai tokį dėmesį skiria šiems rinkimams. Krizė čia gal ir nesijaučia labiausiai, bet pakankamai, kad žmonėms rūpėtų, kas valdys šalį, dėl kurios visa šita ekonominė makalynė prasidėjo (ir kurios dėka gali pasibaigti; nuo kurios priklauso, KADA pasibaigs).
Kaip ir visas pasaulis, vietinė fauna susiskirstė kandidatų atžvilgiu į dvi stovyklas - Obamers (kaip juos šmaikščiai pavadino viename iš The Guardian straipsnių) ir McCaino fanai. Argumentų atžvilgiu žmonės susiskirstė irgi (deja) tiktai į dvi stovyklas - tie, kuriems įgriso Busho “gana agresyvi” politika (palaikantys Obamą) ir tie, kuriems iki gyvo kaulo įgriso Rusija (McCaino gerbėjai). Gaila, bet kažkodėl bendras įspūdis, pasidairius aplinkui, pasikalbėjus su kursiokais, kad žmonės nei iš vieno kandidato nieko kito negirdėjo. Žino tik tai, kad Obama nepalaiko Bušo politikos, o McCainas - rusiškosios.
Deja, pati nei laiko, nei noro pernelyg gilintis į rinkimines kampanijas ir šūkius-pažadus neturėjau. Negaliu spręsti apie Obamos politikos įtaką Lietuvai versus McCaino. Bet turėjau pakankamai laiko įsitikinti, kad šįkart rinkiminės kampanijos buvo brangiausios istorijoje. Taigi, gerbiamam ponui Barrackui teks pildyti ne tik tuos pažadus, kuriuos davė Tėvynei ir žmonėms, bet ir tuos duotus savo remėėėėėėėėjams :) kažin kuriems skirs prioritetą?a?
Taigi, juodaodžiai triumfuoja turėdami savo spalvos atstovą kaip vienos didžiausių “imperijų” prezidentą (sakydama “juodaodžiai” turiu omeny ne tik afroamerikiečius), neturte gyvenančios namų šeimininkės triumfuoja, turėsiančios į ką simpatiškO pažvelgti per teliką kai rodys Baltuosius Rūmus. Britai triumfuoja, nes… nes išrinko ką kitką nei Bušą. (Nors, pažvelgus žiniasklaidon, dauguma britų palaikė būtent Obamą)
O Lietuva?
O Lietuva- tai jūs, mielieji skaitytojai. “Pilstot” ar “laistot”?
Aš nieko nedarau. Nei laiko, nei pinigų, deja, kol kas neatsirado….:(
Visų pirma , pasakysiu, kas TIKRAI NEPADEDA:
- dėbsojimas į telefoną kas tris minutes - o gal kas paskambins?
- žodžio “sadness”, “sad angel”, “desperation” ir “autumn” (visomis kalbomis) gūglinimas tarp paveiksliukų
- durnas nusistatymas, kad lyriškos dainos padės atsipalaiduoti. NIXRENA. Nelaimingos meilės istorijos tik dar labiau pablogina padėtį, o laimingos meilės istorijos … pradedi galvoti apie savo apgailėtinumą.
- kvailas dėbsojimas į sieną/lubas/grindis.
- šaldytuvas. nepadeda. bandžiau.
Kas gali išgelbėti:
- pasivaikščiojimas milžiniškoje minioje (ypač Anglijoje, čia tau visi šypsosis)
- geras fizinis krūvis (man asmeniškai užteko pusvalandžio ant bėgimo takelio ir dar pusvalandžio ant kitų treniruoklių). Po jo galvoje lieka tiktai vienintelė mintis - ir ji nėra apie depresiją. LOVA.
- Leisk sau ką nors, ko iki šiol neleidai. Aišku, nebūtina nusigerti iki žemės graibymo ar permiegoti su visais vaikinais klubee (vienu metu), bet pavyzdžiui nusipirkti seniai išsvajotą drabužėlį (batus, rankinę) - visai nieko. IR NEGAILĖKIT PINIGŲ.
- savaime, draugai. bet tik tokie, kurie ŽINO, kada tave reikia peikti ir teisti ir duoti patarimus, o kada - tiesiog paguosti, nieko nesakyti ir linguoti galva.
Blogiausias variantas užpuolus liūdesio burbului- dėbsoti namie. Nei geriau nuo to patampa, nei naudingiau leidi laiką. Savaime, nebūtina kibti į mokslus, nes tai irgi gali nepasisekti. Ir apskritai, nepatartina kibti į bet ką, kas gali nepasisekti - taip tik padėtis pablogėja.
Oficialiai pareiškiu - nekenčiu rudens. Nes lapai, nes šalta, nes nuotaika, nes…. uhh kiek tų “nes” visokių. Neseniai už lango snigo ir jau jau jau pakvipo kalėdomis (net oras toks keistas pasidarė), bet už pusvalandžio visas sniegas ištirpo vienoje didelėje šhūdbalėje.
Ir apskritai. Savaitgalis buvo viena didelė nesąmonė. Vienas nelabai nusisekęs vakarėlis. Ir dar laukiau “pusiau-vaikino”, kuris galų gale ne tik neatvažiavo bet neskambino iki vidurnakčio. (kartu su Tolu nusprendėm kad keistuolius ir nevykėlius traukiu kaip magnetas. Nes priešingybės traukiasi) Darbas. Lova ir kvailas oras. JOKIŲ MOKSLŲ. Jau penktą savaitę iš eilės. Tokiomis dienomis norisi susisukus į kamuoliuką sėdėti prie lango, apsiklojus pledu, dar geriau jei koks vaikinas šalia skambina kas dešimt minučių. Norisi kavos ir romantiškų pasivaikščiojimų paupiais, tik kad nebūtų vėjuota. Norisi gyventi tokį pat pašėlusį vasarišką gyvenimą, o ne mokytis, blyn.
Taigi, kol anglai stato paskutinius pinigus ant to, kas laimės amerikoniškus rinkimus, aš sėdžiu ir depresuoju.
Ir spausk tą NEPATIKO mygtuką, mano NEgerbėjau. Puikiai žinau, kas esi. Tu irgi. Bet man visvien.
man rodos, pats laikas važiuoti namo. bent savaitgaliui. kaip tik dietos susiruošėm su drauge laikytis. Iš sutaupytų maisto pinigų visai neblogas bilietas gaunasi.