Trečia mokslų savaitė ir trečias naujas bandymas prikibti prie knygų. Vėl nevykęs, nes namuose pagaliau pajungė internetą ir civilizuotumo jausmas bei įgeidis atsigriebti už prarastą laiką užgožia ir taip nedidelį norą skaityti po šimtą puslapių paistalionių apie tą patį.
Visai neseniai, po ištisų metų diskutavimo su Agnės vaikinu apie švietimo sistemų skirtumus ir trūkumus (turiu omeny, LT ir EN švietimo sistemas), galutinai suformulavau pagrindinį argumentą, kuriuo visgi sugebėjau įtikinti savo draugą.
Lietuvoje moksleivių NEMOKO vieno sakinio perfrazuoti per dešimt puslapių.
Pernai per teisės (TEISĖS) egzaminą, tiksliau PO jo, buvau priblokšta ir apstulbusi, ir pasijutau absoliučiai nenormali sužinojusi, kad namiškės vaikinas sugebėjo atsakymus į tris TEISINIUS klausimus “sutalpinti” į dvylika A4 formato puslapių (liniuotų). Be to, jo rašysena visai ne milžiniška, kas pribloškė dar labiau. Ką galima rašyti? Parašai taisyklę, išimtis, pavyzdžius, trumpai paanalizuoji ar tai teisinga ar kažkur nėra spragų spragelių ir VISKAS. Finito.
Atsakymas “dašuto” kai įsigilinau į kelis angų rašytus kursinius, išpublikuotus kaip pavyzdžiai pirmakursiams.
Reikalas tas, kad rašant egzaminus ir eses paprastai naudojama akademinė kalba. Tačiau dėstytojai visai nieko prieš, jei šalia “oficialaus ir pakilaus” stiliaus naudojamas paprastesnis, kitaip tariant, aiškinama savais, paprastais žodžiais. Jei visa šita sudėti į vieną krūvą, tikrai įmanoma sakinį tokį kaip sakykime “Kompanijos X pelnas pagėrėjo dėl tam tikrų pasikeitimų rinkoje”, perrašyti trisdešimt kartų, vos vos pakeičiant kelis žodžius, pridedant keletą detalių (detalius rinkos pokyčius, konkretų pelno “pagerėjimo” skaičių ir t.t.) ir prirašant keletą, pirmam žvilgsniui visai nereikalingų “anti-sakinių” (maždaug “Kompanijos X pelnas NESUMAŽĖJO nes rinkos pokyčiai neskatina pelno mažėjimo bet jo augimą”).
Man, kaip lietuviškos švietimo sistemos “išeivei” (abiturientei?), visa tai atrodo truputėlį kvailoka, ir žinau puikiai, kad tokia esu ne viena. Ir vadovėliai man atrodo nesąmoningi dėl tos pačios priežasties - dešimt puslapių paistoma apie tą patį per tą patį. Tai, ko mūsų mokyklose skatindavo nedaryti - nepilstyti iš tuščio į kiaurą - čia yra ne tik privalumas, bet ir taisyklė! Taip, tam tikri faktai (sakiniai, teorijos) reikalauja detalaus paaiškinimo, bet kai to paties sakinio perfrazavimas užima daugiau teksto negu konkretūs faktai, skaityti patampa nuobodu. O rašyti - sudėtinga, nes deja tokio “įgūdžio” neturiu.
O anglai tai vadina labai protingai - “analytical skills”. Agnės vaikinas, kadangi ne visai anglas, perfrazuoja tai į paprastesnį žodį “blab”
Ir apskritai, šiemet, pradedant antruosius gyvenimo metus Birmingeme, pradedu vis labiau pastebėti tendenciją absoliučiai viską pasaulyje vadinti labai protingais žodžiais - valytojai čia “higienos standartų praktinio pritaikymo specialistai”, padavėjai ” vartotojų serviso asistentai”, sekretoriai - “vykdomieji kanceliarijos ir dokumentų specialistai”. Taip, Lietuvoje, šalyje bandančioje staiga perimti visas pagrindines europietiškas vertybes, tai irgi pradeda būti būdinga. Tačiau ne taip smarkiai. Šitam dalykui per kažkurį vakarėlį sugalvojau paaiškinimą, labai “akademinį” - vertybės, perimamos iš kitų šalių, persilaužia per kultūrinę prizmę ir yra suvokiamos savaip, nebūtinai taip pat kaip planuota ar norėta. Paprasčiau sakant - nėra lietuviai dar tokie užkietėję kapitalistai ir materialistai, kaip anglai. Dar ne visi tarpusavio santykiai yra grįsti pinigais ir “naudingumu”, kai pakviestas į gimtadienį eini ne tik su dovana, bet ir su savo maistu bei (BŪTINAI) gėrimais.
Gal painokai čia truputį išsireiškiau. Seniai nerašiau nieko, įgūdžiai dingsta ://
Rodyk draugams
